Veiklos sritys
Komanda
Naujienos
Kontaktai
News & Affairs
04. 11. 16
2016 m. lapkričio 4 d., Vadimas Maksimenka, advokatų profesinė bendrija FORT
Straipsnį pradėsiu nuo bendrovės ir orkestro palyginimo, kadangi taip noriu padėti lengviau suprasti bendrovės vadovo vaidmens svarbą versle. Įsivaizduokite – nusipirkote bilietą ir laisvą penktadienio vakarą nusprendžiate su jums artimu asmeniu pasiklausyti simfoninio orkestro atliekamos klasikinės muzikos (ne tiek svarbu, ar L. van Bethoveno, ar V. A. Mocarto). Deja, bet vakaras vyksta ne pagal planą, nes orkestras, jūsų supratimu, švelniai tariant, „nusigroja“. To niekas objektyviai numatyti negalėjo, bet kažkas juk turi būti atsakingas dėl sugadinto vakaro? Atsakyti man, neturinčiam muzikinio išsilavinimo ar nesančiam muzikos specialistu, būtų sudėtinga ir mažų mažiausiai reikėtų išorinės pagalbos, bet pirma kylanti mintis – dirigentas. Tapatų klausimą galima užduoti ir tuomet, kai „nesusigroja“ bendrovė, kuomet dažnai (matyt, ir impulsyviai) akys krypsta, vėlgi, į „dirigentą“, t. y. bendrovės vadovą.
Toks impulsas nėra klaidingas, nes, nors investuotojas, įnešdamas savo pinigus, prisiima didelę riziką, bet vieną svarbesnių vaidmenų versle atlieka būtent vadovas, kadangi jis vienija komandą. Komanda yra svarbi investuotojui, ruošiantis dalyvauti verslo žaidime ir laimėti – generuoti pelną (juk, jeigu nežaidi, tai negali laimėti, nors žinoma ir pralaimėti). Matyt, kad vadovas apskritai nenorėtų imtis įgyvendinti, nors ir racionalaus, bet rizikingo plano „kaip padidinti investuotojo pelną“, jeigu kiekvienu nesėkmės atveju tektų atsakyti savo asmeniniais pinigais ar turtu.
Nesėkmės atveju asmeninei vadovo atsakomybei kilti vien padarytos žalos nepakanka, reikia nustatyti ir ją sukėlusį neteisėtą veiksmą, kuris yra ne kas kita kaip rūpestingumo, lojalumo ar geros valios pareigų pažeidimas. Taigi, jeigu teismas nustato, kad vadovas viršijo normalią ūkinę-komercinę riziką arba buvo aiškiai aplaidus – vadovas atsakys asmeniškai. Pakankamai dažnai verslas ir su rūpestingu vadovavimu, taip ir nesukūręs jokios sėkmės istorijos, „buksuoja“ arba būna uždaromas. Taigi, ką daryti vadovui, kuris buvo rūpestingas, lojalus ir veikė geriausiais bendrovės interesais, bet žala verslo sprendimu vis tiek padaryta?
Vadovas, kaip ir asmuo plūduriuojantis atviruose vandenyse, gali griebtis gelbėjimosi rato – teismų praktikoje įtvirtintos verslo sprendimo taisyklės (angl. business judgment rule), kuria siekiama apsaugoti vadovą už sąžiningai priimtus verslo sprendimus. Taisyklę galima iliustruoti svarstyklėmis, ant kurių sveriama tikėtina sprendimo nauda su galima žala (jos atsiradimo tikimybė), o sveriant turi būti paisoma ir žalos išvengimo, sumažinimo bei amortizavimo kaštų. Daug kam žinomoje byloje „Star 1 Airlines“ vadovas su kita finansinių sunkumų turinčia bendrove sudarė ir vykdė nuostolingus sandorius, bet ta kita bendrovė buvo pagrindinis „Star 1 Airlines“ užsakovas bei iš dalies atsiskaitydavo. Teismas nusprendė, kad vadovas tinkamai atliko savo pareigas, o kadangi versle negalima garantuoti nei nuolatinio ir stabilaus pelno, nei vien tik naudingų sandorių sudarymo, tai vadovas nėra atsakingas už nuostolius. Kitas pavyzdys – „SRTP“ vadovo sprendimas investuoti į viešbučių nekilnojamąjį turtą kontroliuojančios bendrovės akcijas. Toks sprendimas neatitiko protingo verslo rizikos kriterijų ir gerų verslo standartų, bendrovės ir jos kreditorių interesų, nes po sprendimo buvo prarasta potenciali galimybė padengti „SRTP“ skolas. Nors šios pateiktų situacijų santraukos gali pasirodyti paprastos, bet jose trūksta daugiau esminio konteksto, kurį įvertino teismas.
Taigi, teismui tenka nepaprasta užduotis – įvertinti praeityje priimtą verslo sprendimą. Jeigu teismas atlikdamas vertinimą nenustato, kad buvo viršyta normali ūkinė-komercinė rizika, tai net ir verslo sprendimai, sukėlę žalą, negali būti pripažįstami vadovo civilinės atsakomybės sąlyga. Normali ūkinė-komercinė rizika nebus viršyta, jeigu: vadovas veikė teisėtai ir surinko pakankamai informacijos sprendimo priėmimui, neturėdamas reikiamų įgūdžių ar patirties pasitelkė išorinius konsultantus (finansų specialistus, verslo patarėjus, teisininkus ir kt.), vengė interesų konflikto, nesiekė naudos sau, laikėsi konfidencialumo bei nauda bendrovei nebuvo miglota ir akivaizdžiai nusverta galimos žalos.
Tikra tiesa, kad visko numatyti vadovas negali, bet būti tikru maestro reiškia aktyviai domėtis savo sprendimų pasekmėmis ir jas supančiu kontekstu. Dažnai liaudyje vartojamas posakis – kas nerizikuoja, tas negeria šampano – turbūt teisingas. Kita vertus, rizikingame verslo žaidime protinga viską įvertinti ir geriau turėti žvirblį rankoje, negu briedį girioje.